EFCOM
Integruota komunikacija

Ekspertinės įžvalgos


Grįžti į peržiūrą

2014-07-27

Stereotipai versle: vilniečiai diplomatiški - kauniečiai apsukrūs

„Jeigu galėtume miestą apibūdinti kaip žmogų, tai Vilnius būtų jaunas, veržlus karjeristas, o Kaunas – apsukrus, kiek netašytas provincialas“, - sako viešųjų ryšių agentūros EFCOM vadovė Jurga Chomskytė-McGeever komentuodama kartu su partneriais, tyrimų bendrove FACTUS, atliktą tyrimą.

Metų pradžioje atliktos apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką, priimant verslo sprendimus, turi stereotipai apie miestą.

Stereotipai vis dar gajūs
Kauniečių surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 400 įmonių vadovų – iš Kauno (45,5 proc.), Vilniaus (26,2 proc.) bei kitų didžiųjų Lietuvos miestų (28,3 proc.). Respondentams tyrimo metu buvo siūloma patvirtinti ar paneigti viešumoje vyraujančius stereotipus apie Vilnių ir Kauną, pasvarstyti kokiame mieste kurtų verslą ir dėl kokių priežasčių.

„Atlikus tyrimo metu surinktų duomenų analizę, galima daryti išvadas, kad stereotipai apie didžiuosius Lietuvos miestus yra gajūs ir versle. Nors daugelis apklaustų verslininkų, rinkdamiesi partnerius, didesnę reikšmę teikia jų profesionalumui, rekomendacijoms ar kainai, tačiau svarstydami naujo verslo galimybes – jie prioritetus dėlioja jau kiek kitaip“, - sakė M. Baltrušaitis.

Daugumos respondentų įsitikinimu - Vilniuje verda kultūrinis gyvenimas (86,6 proc.), vilniečiai yra laisvesnių pažiūrų (80, 7 proc.), Vilnius yra prekybos ir pramogų sostinė (68,3 proc.), tačiau sostinė dūsta nuolatinėse spūstyse (80,4 proc.).

Vertindami Kauną, apklausos dalyviai išskyrė tokius aspektus: Kaunas – duobių (73,3 proc.), konservatorių (63,1 proc.) ir verslių žmonių (58,2 proc.) miestas. Tačiau nors kauniečiai ir yra apsukrūs (79 proc.), Kauno verslininkai yra linkę laiku vykdyti įsipareigojimus (58,2 proc.).
„Įdomu tai, apklausos metu bene trečdalis respondentų iš Vilniaus pareiškė, jog Kaune nėra nei kultūrinio gyvenimo, nei pramogų. Bene pusė vis dar mano, kad Kaunas – banditų miestas. Panašiai Kauną vertina ir kitų miestų gyventojai. O tai jau verčia rimtai susirūpinti miesto įvaizdžiu“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.

Vertindami savo miestą, kiekvienas rado daugiau pliusų nei minusų. Daugiau kaip pusė vilniečių teigė, kad jie yra diplomatiški ir taktiški (54,7 proc.), dauguma - jog yra laisvesnių pažiūrų nei kauniečiai (85,8 proc.). Tuo tarpu kauniečiai save vertino nuosaikiau - kaip apsukrius (81 proc.), linkusius laiku vykdyti įsipareigojimus (76,1 proc.), verslius (71,7 proc.), o Kauną - kaip konservatorių miestą (70,7 proc.). Beje, kad kauniečiai apsukrūs, sutinka ir vilniečiai (71,7 proc.) bei respondentai iš kitų miestų (84,3 proc.).

Miesto įvaizdis ir verslo sprendimai

Respondentai taip pat buvo prašomi įvertinti miesto įvaizdį priskiriant jam žmogiškas savybes. Vertinant bendrus rezultatus: Vilnius - šiuolaikiškas (50 proc.), inovatyvus (43,6 proc.), kosmopolitiškas (42,6 proc.), veržlus (42,3 proc.), susireikšminęs (51,7 proc.). Kaunas tuo tarpu vertinamas labiau neigiamai: konservatyvus (44,3 proc.), provincialus (32,9 proc.), apsileidęs (21,3 proc.), susireikšminęs (33,2 proc.), apsukrus (30,2 proc.).

„Miesto įvaizdis – tai nėra vien gražus logotipas ir skambus šūkis. Tai per ilgą laiką stichiškai susiformavęs, ar tikslingai suformuotas įspaudas mūsų galvose apie konkretų miestą. Ir nebūtinai jis teisingas. Pavyzdžiui, Paryžius yra turistinių maršrutų viršūnėje, nors pagal tyrimus – mažiausiai svetingas ir vienas brangiausių miestų“, - sako J. Chomskytė-McGeever ir priduria, jog tyrimai JAV rodo, kad renkantis, kur vystyti verslą, vadovų sprendimui įtakos turi ne vien ekonominė logika, bet ir jo emocijos, susijusios su vienu ar kitu miestu.

Specialistės teigimu, JAV Kanzaso valstijoje Vičitos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad verslo sprendimą investuoti lemia jo patrauklumas ir gyvenimo kokybė. Tarp pagrindinių kriterijų įvardinami tokie, kaip saugumas ir sutvarkytos gatvės. Toliau labai svarbus aspektas – aukštosios ir profesinės mokyklos, kurios gali verslui garantuoti kvalifikuotus darbuotojus. Galiausiai – sutvarkytos miesto žaliosios erdvės, parkai ir architektūriniai miesto sprendiniai.

„Remiantis Vičita universiteto tyrimu – nereikėtų stebėtis, kad Kauną mieliau rinktųsi stambios gamybos ir pramonės įmonės. Joms patraukli aplinka ir gyvenimo kokybė mažiau aktuali. Pramonės įmonėms svarbesnė gera geografinė padėtis ir kvalifikuoti specialistai – o Kaunas tai gali duoti“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.

Vilnius – prekybininkams, Kaunas – gamybininkams

Respondentų vertinimu, Vilniuje yra patrauklesnis verslo sąlygos nei Kaune (66,1 proc.) ir aukštesnė verslo kultūra (42,3 proc ). Tuo tarpu pagrindinis Kauno privalumas respondentų manymu – palanki geografinė padėtis (69,1 proc.). Čia naują verslą pradėtų 39,1 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu dauguma (60,9 proc.) – rinktųsi sostinę.

Tyrimas atskleidžia, kad Vilnių rinktųsi dauguma prekybos (86 proc.) ir paslaugų (68,5 proc.) įmonių, tuo tarpu švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (51,9 proc.) bei gamybos ir pramonės įmonės (53,2 proc.)– Kauną.

„Kauną verslininkai rinktųsi dėl pigesnės darbo jėgos, mažesnės konkurencijos ir patrauklesnių NT kainų. Vilnius gi patrauklesnis verslui dėl platesnės rinkos, aukštesnės perkamosios galios, stambių ir tarptautinių įmonių koncentracijos“, - respondentų atsakymu vardino M. Baltrušaitis.
Lygindami Vilniaus ir Kauno patrauklumą respondentai vardino ir labiau su emocijomis susijusius, nei logika paremtus, argumentus. Vilniuje žmonės mato daugiau skaidrumo, vertina polinkį į naujoves, renginius ir laisvės pojūtį. Kaune verslą linkę pradėti patys kauniečiai, nes čia jiems žinoma aplinka, jie yra lojalūs savo gimtam miestui ir žavisi jo vertybėmis – lietuviškumu, tautiškumu.

Neišnaudotos miesto įvaizdžio galimybės

Ryšių su visuomene specialistės teigimu, tyrimo rezultatai indikuoja, kad Kaunas neišnaudoja savo potencialo ir nedirba su įvaizdžiu. J. Chomskytės-McGeever vertinimu, Vilnius patrauklesnis ne tik dėl to, jog turi sostinės privalumus (verslo, finansų, politikos ir kultūros centras), bet ir todėl, kad gali pasiūlyti miestiečiams miesto viziją, perspektyvą, idėją.

„Prie emociškai patrauklaus miesto prisideda ir oranžiniai dviračiai, ir sutvarkytas Bernardinų sodas, ir Europos kultūros sostinės statutas ir svajonės apie metro ar tramvajų ar nuosavas avialinijas“, - vardiną specialistė.

Jos teigimu, kuriant miesto įvaizdį reikia nusiteikti, kad tai ilgas ir brangus procesas. Susijęs visų pirma su geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimu, koncentracija. „Nereikia žiūrėti toli, pagalvokime kaip padaryti, kad į miestą atvažiavęs studentas norėtų čia likti, dirbti, kurti šeimą ir auginti vaikus. Vėliau galėsime pasvarstyti, kaip prisivilioti Ryanair lėktuvais į Kauno oro uostą besileidžiančius ir dažnai į Vilnių „nutekančius“ turistus“. Kaunas turi visus stipraus miesto atributus: idealią geografinę padėtį, susiekimą oru, vandens, keliais ir geležinkeliu, universitetus, tarptautinius kultūros festivalius, žaliąsias erdves, upes ir, svarbiausia, savo miestui lojalius miestiečius. Reik tik nesiblaškyti, susikoncentruoti, apsitvarkyti ir objektyviai įvertinus padėti išryškinti savo privalumus“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.



Grįžti į peržiūrą